Samstag, 22. November 2008

Apie...


Aš - trapus permatomas stiklas,
Vienišų prislėgtas naktų.
Iš kur bešviestų saulė, aš tikras,
Ten šypsaisi Tu.
Aš liaunas, draskomas medis,
Ant kelių prieš vėjus žvarbius.
Akis tik pakelčiau – man regis,
Žvaigždė kiekviena – tai Tu.
Aš – jūra pašėlus, audringa,
Tik bergždžiai į uolą trankaus.
Tylos ir ramybės man stinga.
Tave smėlio kopoj matau.
Aš – kūnas be rankų ir kojų.
Artėja, artėja šviesa.
Girdžiu, man lopšinę dainuoji…
Esi manyje Tu visa.
/ R.Simonaitis /

Keine Kommentare: