Montag, 28. Juli 2008

Tėvai ir vaikai



Tėvo vaidmuo, kai vaikas bręsta
Vaiko paauglystė – svarbus slenkstis. Jį sėkmingai peržengęs tėvas gali tikėtis, kad atžalai bus autoritetas visą gyvenimą. Kuo ypatingas šis laikotarpis? Šiuo metu tėvas išmoko sūnų pagarbiai arba nepagarbiai elgtis su moterimi. O dukrai jis padeda save suvokti kaip moterį – vertingą arba ne.
Ypač neigiamus padarinius turi vyro smurtas. Tokioje šeimoje užaugę vaikai tėvui jaučia stiprius negatyvius jausmus, o apie pagarbą ir autoritetą nėra nė kalbos. Lieka tik stiprus pyktis ir neapykanta. Šie jausmai subrendusiam žmogui trukdo normaliai gyventi, bendrauti su priešingos lyties asmenimis. Konsultuotis atėjo jauna moteris. Ji išsiilgo šilto bendravimo, nori sukurti šeimą, bet visi bandymai iki šiol baigėsi nesėkmingai. Kiek vėliau paaiškėjo, jog mergina užaugo šeimoje, kurioje tėvas dažnai pakeldavo ranką prieš mamą, ją žemindavo, vartojo daug alkoholio. Tad nuo paauglystės dukra pradėjo jausti tėvui stiprią neapykantą. Suaugusi ji atkreipė dėmesį, kad jausmai tėvui pradėjo trukdyti ir asmeniniame gyvenime: mergina nepasitikėjo vaikinais, dažnai nesąmoningai juos žemindavo kalba ar veiksmais, o tai trukdė užmegzti ir palaikyti gerus santykius. Tik po ilgų konsultacijų merginai pavyko suvokti, kad vaikinai – niekuo dėti. Tiesiog dėl buvusių bėdų šeimoje ji išmoko netinkamai reaguoti į vyrus.





Kautynės dėl tėvų meilės
Šeimoje atsiradęs antras vaikas – nemenkas smūgis pirmagimiui. Į šį pasaulį atėjęs brolis ar sesė tarsi atima iš jo karūną. Iki tol buvęs vienvaldis tėvų numylėtinis, į konkurencinę kovą su „įsibrovėliu“ vaikas meta visus įmanomus ginklus. Ši kova ypač įnirtinga, jei vaikų amžius skiriasi daugiau nei dvejais metais.
Tėvai teigia, kad kaudamasis dėl tėvų meilės ir dėmesio, vyresnėlis staiga vėl tampa mažiuku: nori gerti iš buteliuko, prašosi nešiojamas ant rankų, reikalauja čiulptuko, nors jį buvo seniai pamiršęs. Būna, kad iš ligoninės parsivežus namo antrą mažylį, pirmasis ima vėl šlapintis į lovą ar reikalauja sauskelnių. Tačiau taip nutinka ne visada. Lietuvės Monikos ir esto Vahuro šeimoje prieš penkis mėnesius gimė antras sūnus Danukas. „Kol jo laukiausi, daug girdėjau ir skaičiau apie vadinamąjį antrojo vaiko sindromą. Nerimavau, kaip vyresnysis sūnus Viliukas sutiks brolio gimimą. Ar nedorais metodais nepradės konkuruoti su mažuoju“, – prisiminė dviejų berniukų mama. Kai gimė brolis, pirmagimiui Monikos ir Vahuro sūnui buvo tik metai ir trys mėnesiai. „Gal todėl, kad berniukų amžiaus skirtumas toks nedidelis, nėra konkurencinės kovos. Viliukas labai myli brolį. Vos tik aš ar vyras paimame mažylį ant rankų, Vilius tuoj atbėga ir puola jį bučiuoti, myluoti, glostyti“, – šypsodamasi pasakojo jauna mama. Vyresnėlis visada sielojasi, jeigu brolis pravirksta, bando tėvams padėti jį nuraminti. „Rodos, jis mums pavydi brolio, o ne broliui mūsų“, – kvatojosi Monika.




Keine Kommentare: