Sonntag, 10. Februar 2008

Valentino diena

Dauguma galvoja, kad vasario 14-ąją švęsti Meilės dieną išgalvojo tiesiog linksmybių ištroškę žmonės bei apsukrūs verslininkai.
Bet iš tiesų šventojo Valentino diena yra švenčiama jau daugiau nei 1500 metų.
Šią dieną milijonai pasaulio žmonių prisipažįsta, kad myli, ir sužino, kad yra mylimi.


Valentino dienos istorija

Manoma, jog Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, gyvenęs III a. po Kr. Tada Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis.

Taip buvo siekiama, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų Imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinio chaoso.

Klaudijus II manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai.

Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, slapčia juos sutuokdavo.

Klaudijus II, išgirdęs apie šį „meilės draugą”, suėmė jį ir uždarė į kalėjimą. Jis buvo nubaustas mirtimi vasario 14 dieną.

Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju. Štai kodėl dabar meilės šventę vadiname Šv.Valentino vardu.


Tačiau vasario 14-oji tik 496 m. buvo pavadinta Šv. Valentino diena.

Iki tol šią dieną romėnai tradiciškai minėdavo vilkų deivės Lupos ir deivės Junonos šventę, kuri vadinosi Luperkalija.

Šios šventės įkarštyje rengtas žaidimas, kurio metu visų dar neištekėjusių merginų vardai buvo surašomi ant lentelių ir sudedami į didelį molinį ąsotį, o kiekvienas nevedęs vaikinas iš jo turėdavo ištraukti po vieną lentelę ir iki šventės pabaigos linksmintis su ta mergina, kurios vardas buvo užrašytas ant jos užrašytas.
Paplitus krikščionybei, romėnams teko atsisakyti pagoniškų dievų ir papročių.

Todėl 496 m. Romos popiežiaus įsakymu Luperkalijų šventės žaidimo taisyklės buvo pakeistos. Merginos ir vaikinai iš ąsočio traukdavo lenteles su šventųjų vardais.

Popiežiui uždraudus pagonybę, Meilės dienos globėju tapo vienas šventasis - be abejo, Valentinas.


Meilės diena tapo pasauline
Bėgant metams, jos tradicijos kito.Viduramžiais jauni vyrai ir moterys traukdavo iš didelės taurės lapelius su vardais. Tas, kurio vardą ištraukdavo, tapdavo jo arba jos Valentinu.

Velse šia proga būdavo dovanojami drožti mediniai šaukštai, papuošti širdimis, raktais bei spynomis. Šie papuošimai reiškė: „Tu atrakinai mano širdį“.

Kelios Valentino dienos pranašystės susijusios net su paukščiais. Buvo tikima, kad šią dieną moteris, pamačiusi skrendančią liepsnelę, ištekės už jūreivio; žvirblį – už varguolio, bet bus labai laiminga; jei išvys kikilį, ištekės už turtuolio

Meilės diena iš pradžių buvo žinoma tik Europoje, tačiau vėliau ji paplito po visą pasaulį.

Šiandien sunku jau būtų rasti žmogų, kuris nežinotų, kas yra švenčiama vasario 14-ąją.
Kiekviena šalis meilės dieną švenčia pagal savas tradicijas: australai, anglai, prancūzai ir ispanai mylimiesiems siunčia atvirukus, o sutuoktiniams dovanoja dovanas.
Amerikiečiai meilės atvirukus, kuriuos vadina "valentinais", siunčia visiems žmonėms, kuriuos myli - draugams, tėvams, vaikams ir, žinoma, savo mylimiesiems.

Belgai, austrai ir vokiečiai vieni kitiems dovanoja saldumynų ir gėlių.
Kadangi manoma, kad siųsti meilės laiškelius pradėjo Šv. Valentinas, ir šiandien daugelis žmonių, kurie siunčia meilės laiškelius, juos pasirašo "Tavo Valentinas".
Seniausią žinomą meilės atviruką 1415 m. parašė Orleano hercogas Čarlis, kuris kalėjo Londono Taueryje ir Meilės dienos proga, norėdamas pasveikinti savo žmoną, išsiuntė jai sveikinimą.
Įdomu tai, kad švedai ir italai Šv. Valentino dienos nešvenčia.


Į Lietuvą šv. Valentino diena atėjo visai neseniai, po Nepriklausomybės paskelbimo.
Pasaulyje vasario 14-ąją vyksta įvairūs renginiai, siekiama naujų rekordų: rengiami ilgiausio bučinio konkursai, vienu metu tuokiama daug porų etc.
Lietuvoje Šv. Valentino diena buvo pradėta švęsti maždaug prieš dvylika metų, todėl tvirtų tradicijų, kaip švęsti meilės dieną, dar nėra.
Kol kas lietuviai įvairias idėjas, kaip švęsti, skolinasi iš kitų pasaulio šalių.

Tačiau nors tikrų lietuviškų įsimylėjėlių dienos šventimo tradicijų nėra, o skeptikams ji teatrodo komercinis triukas, "valentadienis" - puiki proga pasveikinti mylimuosius ar prisipažinti meilę patinkančiam žmogui.

Gėlės, kurias dovanojame vieni kitiems, siekdami išreikšti meilę, taip pat turi savo reikšmes. Pavyzdžiui, raudonos rožės reiškia: „Aš tave myliu“.
Geltonos rožės sako: „Aš myliu tave, bet nežinau, ar tu mane myli“.
Baltos rožės teigia: „Mūsų meilė tyra“.
Keturlapis dobilas – sėkmės palinkėjimas.
Oranžiniai žiedai reiškia amžiną meilę.
Beje, savo slaptą kalbą turi ir spalvos. Valentino diena paprastai asocijuojasi su raudona, rožine bei balta spalvomis, tačiau ir kitos spalvos turi savo prasmę.
Raudona, kraujo spalva, simbolizuoja atsidavimą ir ištikimybę.
Balta yra tyrumo spalva.
Azijoje bei Vidurio Rytuose raudona bei oranžinė spalvos – džiaugsmo ir šventės spalvos.
Mėlyna spalva nuo seno yra pasitikėjimo bei patikimumo spalva.
Ilgą laiką purpurinė buvo laikoma karalių spalva, kadangi senovėje šią spalvą buvo be galo sunku išgauti ir tiktai turtingieji galėjo sau leisti nešioti purpurinius drabužius.
Žalia yra vilties spalva – matyt, tai susiję su pavasariu, kai pirmoji žaluma simbolizuodavo pasaulio atgimimą po žiemos.

Kupidonas
– vienas reikšmingiausių šv. Valentino dienos simbolių.
Tai mažas angeliukas, laikantis rankose lanką ir strėles, kuriomis perveria žmonių širdis ir jie karštai pamilsta vienas kitą.

Kupidonas antikinėje Graikijoje buvo vadinamas Erotu.
Tai graikų meilės deivės Afroditės sūnus. Daug graikų kultūros elementų perėmę romėnai meilės deivę pavadino Venera, o jos sūnų – Kupidonu.
Lotyniškai cupido reiškia „troškimas“.




Meilės simbolis,
ypač dažnai sutinkamas Valentino dieną, – širdis.
Tą dieną dovanojami širdies formos saldumynai, dėžutės, žvakės, atvirutės…
Širdys būna šokoladinės, popierinės, medžiaginės, puošiančios įvairiausius daiktus ir net drabužius.
Beje, senovėje meilę simbolizuojanti žmogaus kūno dalis buvo visai ne širdis, o kepenys.
Tačiau pamažu pripažintu meilės simboliu tapo širdis – matyt, tai lėmė jos plazdėjimas, pamačius mylimąjį.
Beje, mokslininkų teigimu, meilę išreiškiančios emocijos gimsta visai ne širdyje, o smegenyse.

Meilės dovanos

Jau įprasta Valentino dienos proga apdovanoti savo mylimuosius. Dovanos priklauso nuo mūsų kišenės dydžio. Nesvarbu, kad negalite sau leisti nuvykti su mylimu žmogumi į Paryžių. Svarbiausia šią ypatingą dieną praleisti kartu, o dovana, įteikta su meile, – pati brangiausia.

Meilės aforizmai

Meilės jausmo poetizavimas yra neatsiejama pasaulio kultūros dalis, įamžinta nemirtinguose kūriniuose. Ji – per amžius garbinta, apdainuota ir išsakyta gražiausiais žodžiais. Pamąstymui paskaitykite keletą meilės aforizmų.

• Be meilės pasaulis iš tiesų yra mirties pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą.(Juozas Girnius)
• Žinantis neprilygsta mylinčiam. Mylintis neprilygsta besidžiaugiančiam.(Konfucijus)
• Netikėtai susiliejus dviems kūnams, gimsta geismas, o dviem jautrioms sieloms – atvirumas. Ir kaip pirmojo nepakanka atsirasti meilei, tai antrojo – abipusiam supratimui.(Andrė Morua)
• Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose.(Aristotelis )
• Meilė mus moko ne žavėtis vienas kitu, o abiem žiūrėti ta pačia kryptimi.(Antuanas Saint Exupery )
• Geriau mylėti ir prarasti, nei visai nemylėti.(Augustinas)
• Meilė yra nenumaldomas troškimas būti nenumaldomai trokštamu.(Roberas Frostas)
• Nepatyrusi meilė sako: myliu, nes man tavęs reikia. Patyrusi meilė sako: reikia tavęs, nes myliu.(Erichas Fromas)
• Meilė nepriverčia suktis pasaulio. Ji tai, dėl ko sukasi pasaulis.(Franklinas Džonsas)
• Vienas žodis atsveria gyvenimą ir kančias jame. Tas žodis – meilė.(Sofoklis)




Mylėti – tai rizikuoti, kad tavo meilė liks be atsako.
Tikėtis – tai rizikuoti būti nuviltam.
Tačiau rizikuoti reikia, nes didžiausia gyvenime rizika niekuo nerizikuoti.
Tasai, kuris nerizikuoja, nieko nedaro, nieko nemato, nieko neturi ir yra niekas.
Jis nesugeba pažinti, jausti, keistis, augti, mylėti ir gyventi.

(autorius nežinomas)


Saltiniai: Internetas, Vakaru Ekspresas

Keine Kommentare: