Mittwoch, 24. Oktober 2007

Kaip prisijaukinti meilę?

Jeigu nori būt laimingas,laimę nešk kitiems, ir tada ji paslaptingai grįš ir mums patiems - nors kada nors, nors trumpam, nors akimirkai...

Antuanas de Sent-Egziuperi nebuvo nei psichologas, nei psichoterapeutas. Jis buvo lakūnas. Tačiau jis perprato žmoniškųjų santykių esmę taip pat gerai, kaip ir minėtų sričių specialistai. Ir atskleidė ją taip paprastai, taip šiltai ir subtiliai, kaip anie vargu ar sugebėtų.

Jei norite išmokti mylėti, būti šalia kito žmogaus, branginti akimirkas, praleistas šalia tų, kurie jums brangūs, atsiverskite
„Mažąjį princą“.

Susitikimas:
užmegzti ryšius–
Eik šen, pažaisime, – pasiūlė mažasis princas. – Man labai liūdna…– Aš negaliu su tavim žaisti, – tarė lapė. – Aš neprijaukinta. – Kas yra „prijaukinti“?– Tai toks dalykas, kuris pernelyg dažnai pamirštamas, – tarė lapė. – Tai reiškia „užmegzti ryšius…“ – Užmegzti ryšius? – Žinoma, – tarė lapė. – Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime viens kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.


Kaip gimsta santykis?

Kaip atsiranda bet koks žmonių ryšys, išskyrus giminystės ryšį (sakoma, kad tik giminių nepasirinksi)?

Juk iš tiesų lapė teisi:
pasaulyje šimtas tūkstančių berniukų. Miesto gatvėse – tūkstančiai žmonių. Susitinka ir skiriasi milijonai žvilgsnių, šypsenų, žodžių.

Kaip tarp jų atrasti tą tikrąjį žodį, tą lauktą šypseną, galiausiai, tą sielą, kurios visi taip ieškome?Žmonių ryšys gali prasidėti nuo kibirkšties, kuri plyksteli staiga, pritraukia lyg magnetas ir panardina į protą atimančią aistrą.

Apie tokią „meilę“ dažnas iš mūsų svajoja.

Kodėl rašau „meilę“ kabutėse? Todėl, kad meilė nėra nei kibirkštis, nei aistra.

Įsimylėjimas – taip, bet tik ne meilė.

Meilė –
tai pirmiausia darbas ir atsakomybė. Svajodami apie santykius, mes dažniausiai galvojame apie tai, kaip ir kur ieškoti artimos sielos, tačiau pamirštame „susiplanuoti“, kaip ją prisijaukinsime.

Norime rasti ir supančioti, „įsidėti į kišenę“, norime turėti ir jaustis saugūs.

Tačiau toji siela – ne prekė. Ji tokia pati laisva, kaip ir tavo ar mano siela. Ji, kaip ir tavoji, turi laisvę rinktis. Turi laisvę pasirinkti ne tave.

Tačiau lygiai tokią pat laisvę turi pasirinkti tave.


Ramunė Žaržojutė,

http://www.psichologijatau.lt/freimas.html

Keine Kommentare: