Montag, 24. September 2007

Laime-musu rankose


Laimė
gyvenimo sėkmės tvarkytoja, gyvenimo sėkmės davėja, globojanti gyvenančius žmones. Ji – likimo deivės Laimos pagalbininkė. Pirmą kartą deivę 1666 m. Mini Danielis Kleinas. Pirmykštis Laimės pavidalas buvo gulbė arba antis. Likimo lėmėjai Laimai artimos buvo deives valdytojos. Neabejotinai kildinama iš indoeuropietiškų deivių - likimo lemėjų.
Įgavusi antropomorfinį moterišką pavidalą, vis dažniau pasirodo viena. Savo žmogišku pavidalu ji priartėja prie Laimos, tačiau atstovauja ne visą, o tik dalį laimės. Žmonės Laimės prašydavo sveikatos, asmeninės laimės, sėkmingos kelionės ir pan.

Legenda

Savo dalios ieškantis vaikinas, eidamas per mišką, pamato prie vandens atlėkusias tris gulbes, kurios, pasidėjusios sparnus, virsta mergelėmis ir maudosi. Jam patinka jauniausioji. Vaikinas paima šios gulbės mergelės sparnus, parsiveda ją namo ir veda. Tačiau, nesant jam namie, žmona susiranda savo plunksnas ir išskrenda. Vyras išeina ieškoti savo žmonos, klausinėja kelio paukščių, gyvulių, Saulės, Mėnulio. Kelią parodo Šiaurės Vėjas. Vyras suranda savo pačią, parsiveda namo ir laimingai gyvena.
*********************
Laimės kalviai – tik mes patys

Laimingi mes ar ne?
Kad būti laimingu, tereikia labai nedaug, tačiau to turime mokytis,
turime PATYS dėti pastangas, o ne laukti, kol kažkas „ant padėkliuko“ pateiks....
Juk didžiausia LAIMĖ yra mūsų gyvenimas, o kaip ir su kuo jį vartoti, - jau mūsų pačių išmonė...
Kaip dažnai patys sau mintyse pasiguodžiame
„ na kodėl aš toks (ia) nelaimingas?
Laimė yra juk visad šalia, bet mes jos nepastebime, neįvertiname...
"Kodėl?" paklausite Jūs ?
Atsakymas daugiau nei paprastas – Laimė susideda iš smulkmenų, o mes laukiame vien tik kažko didelio bei apčiuopamo...
Mes bėgte prabėgame kasdien pro ją, nes skubame, beprotiškai skubame, kai tuo tarpu daug ką galima iš šio beprotiško skubėjimo ritmo paprasčiausiai išmesti.
Mūsų dienomis žmonės gyvena milžinišku tempu.
Visi kažkur skuba, turi kalnus niekada nesibaigiančių darbų ir rūpesčių. Depresinių susirgimų skaičius auga, savižudybių Lietuvoje nemažėja.
Ar čia dar gyvena laimingų žmonių?
O gal laimė tapo tik retų išrinktųjų privilegija, nepasiekiama paprastam mirtingajam?
Tereikia imti dažniau mąstyti, - ar viskas, ką aš sau užsikraunu, yra tikrai reikalinga?
Manau, ne, nes mes tikrai velkame ant savo kupros daugybę bereikalingo balasto...
Pamąstykime patys - nuoširdus, atviras pokalbis su savimi - geriausias būdas išspręsti susikaupusias, besikaupiančias problemas.
Tereikia pamažu imtis tai daryti, o ne verkšlenti, kad laimė tik kitus aplanko...
Dažnai tenka išgirsti, kad kažkas trukdo žmonėms būti laimingais.
Kaltė paprastai priskiriama sutuoktiniui, kuris turi per daug ydų ir per mažai dorybių, galbūt vaikams, kurie tokie išdykę ir nerodo jokio dėkingumo už rūpestį, draugams, kurie yra dideli egoistai ir ieško tik naudos sau...
Šitaip kaltininkų sąrašą būtų galima tęsti be galo.
Galima pagalvoti, kad būdami su kitais žmonėmis, būti laimingi negalime, nes visi kiti (ne mes) yra tokie nuodėmingi. Tačiau be žmonių, be šeimos, be artimųjų laimingas taip pat nebūsi.
Taip ir sukasi žmonės užburtame rate tos laimės bergždžiai ieškodami...

Keista, kaip žmonės spėja sutvarkyti visus reikalus/problemas darbe, bet sau, savo šeimai, savo asmeninės laimės paieškoms, jei yra vieniši, laiko neturi.
Gal gaila tą SAVO laiką aukoti ?
Gal – geriau kažkas už mane paieško, -
kaip kartais čia šioje veikloje netikėtai su tuo susiduriu. Yra žmonių, kurie man pareiškia, „ užpildyk gi anketą tu už mane...“
Atsiprašau, tai man reikalinga ar jums?
Aš sau šią pažinčių pagalbą sukūriau ar jums ?
Anketa – dalelytė savęs, tegu ir nedaug mūsų tikrojo AŠ atspindi, bet tai juk asmeniška, ir niekas kitas jos užpildyti negali, čia juk ne koks darbo ieškojimas ar panašiai, kur pateikaimi oficialūs sausi duomenys...

Gal tai kiek nuvalkiota frazė, bet kiekvienas žmogus per parą laiko turi vienodai - 24 valandas. Tai, kad kiekvieno mūsų prioritetai yra skirtingi - kitas reikalas.
Vienam svarbiau padaryti karjerą negu susitvarkyti santykius su mylimu žmogumi, draugais, šeima, kitam - nusipirkti automobilį ne pagal savo finansines galimybes yra svarbiau negu tų pinigų leidimas savirealizacijai.
Dažnai žmonės net nesusimąsto, ką jie daro - jie tiesiog daro, nes taip reikia daryti, taip visi elgiasi.
Rutina, užburtas ratas - kaip dažnai mes atsisėdam pakalbėti su savimi ir pastebim: a, aš elgiausi taip ir todėl gavosi taip, todėl taip reikia/nereikia elgtis?
Pokalbis pačiam su savimi – pats efektyviausias vaistas mums nuo visų ligų, patikėkite.
Juk iš tiesų iki jos, laimes, trūksta tiek nedaug, ir kelias visai netolimas – reikia tik stabtelti ir atsisukti į save.
Vieninteliai, kas gali leisti mums būti laimingais, esame...
mes patys.
Ne sutuoktinis, ne vaikai, ne draugai ar priešai veda mus laimės link.
Tik mes patys galime suteikti sau šį leidimą būti laimingiausiu žmogumi pasaulyje.

Yra deja, žmonių, kuriems maloniau verkti dėl to, kad jiems nesiseka, negu kažką keisti, kurie ignoruos ar nusispjaus į kieno nors geranoriškus patarimus, pastebėjimus, tam , kad jam būtų geriau o yra tokių, tarsi padalina save į dvi asmenybes, kurių viena veikia, o kita stebi pirmąją, analizuoja, prisitaiko tai ką pastebi arba atmeta…

Vieną dieną pasakykite gi sau, - „sau pasižadu : iki tokios tokios dienos parašyti savo laimės formulę. Gal net ne formulę, bet 10 laimės įsakymų -10 dalykų, kurių darymas/nedarymas mane daro laimingu.“
Nieko ypatingo juk tam nereikia, - tiesiog susiraskite laisvą lapą savo užrašų knygutėje ir pradedant rytdiena užsirašinėkite subjektyvias pastabas, smulkmenas, kas tądien Jums buvo džiugu ar nuliūdino:
paprasčiausias rytinis atsikėlimas “ta” koja,
skani kava,
susitikimai su žmonėmis,
padarytas konkretus darbas,
skani vakarienė,
akimirkos su mylimu žmogumi?

Vėliau beliks visa tai susistematizuoti, išskirti pagrindinius dalykus, užsirašyti atskirai, kas dieną pasižiūrėti, pasikartoti, kas suteikia malonius pojūčius ir tiesiog gyventi tuo ir būti laimingu žmogumi.
Nemažas būrys psichologų yra tyrę laimės fenomeną.
Visus domino, nuo ko priklauso laimė.
Gauti tyrimų rezultatai yra labai paprasti ir iš tiesų net nestebinantys. Turbūt svarbiausias veiksnys kelyje į laimę – savivertė. Aukštas savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi glaudžiai susijęs su laimingumu. Savimi pasitikintys, gerai save vertinantys žmonės dažniau jaučiasi laimingi nei tie, kurie visą laiką yra blaškomi abejonių, kuriems stinga tikėjimo savo jėgomis ir gabumais.

Kitas laimingųjų bruožas – tai optimizmas.
Optimistiški žmonės, kurie pozityviai žiūri į ateitį, net ir kebliausią situaciją moka nušviesti šviesiomis spalvomis, dažniau jaučiasi laimingi nei tie, kurie visada galvoja apie tai, kas dar blogo gali nutikti.
Pesimistinis požiūris į gyvenimą stumia žmones į neviltį,
toks požiūris – laimės jausmo priešas.

Ekstraversija yra dar viena iš tų savybių, kurios atidaro duris laimei.
Atviri, mėgstantys bendrauti žmonės, kurie turi daug draugų, palaiko daug socialinių ryšių, lengvai užmezga naujas pažintis, taip pat yra kur kas laimingesni už savyje užsidariusiuosius. Tiesa, psichologai dar diskutuoja, ar bendravimas įtakoja laimingumą, ar yra atvirkščiai –
jau besijausdami esą laimingi, žmonės pradeda daugiau bendrauti,
palaiko daugiau socialinių ryšių bei kontaktų.
Bet kokiu atveju šie dalykai yra glaudžiai susiję.

Energingumas bei sugebėjimas lengvai išgyventi pasikeitimus, atvirumas naujai patirčiai irgi yra gyvenimu besidžiaugiančių žmonių savybės.
Ateities planai, jų kūrimas ir turėjimas taipogi mini apie prasmingesnį gyvenimą, kurį gyvenantys žmonės dažniau gali pasigirti esantys laimingi.
Įdomus dalykas yra tas, kad dažniau laimingais besijaučiantys žmonės paprastai negali išgyventi kraštutinių laimės ar nelaimės būsenų. Jie tarsi rieda kelio viduriu, nenukrypsta į didelius kraštutinumus.
Tik tie, kurie paprastai nesijaučia esantys laimingi, susiklosčius reikiamoms aplinkybėms, gali patirti neįtikėtinai gilius jausmus.
Deja, jų patiriami itin stiprūs jausmai gali būti ne tik geri.
Tokie žmonės kur kas sunkiau ir giliau išgyvena visas nesėkmes bei sunkumus, yra labiau linkę sirgti depresija.


Sie zodziai nekart yra jau keliave internetu:
„Ilgus metus man atrodė, kad tikrasis gyvenimas jau tuoj tuoj prasidės. Tačiau kelyje visuomet atsirasdavo kokia kliūtis, kažką prireikia nuveikti, kažkiek laiko sugaišti, grąžinti kokią skolą, pabaigti darbą. Tada jau prasidės gyvenimas. Galų gale suvokiau, kad pati pagrindinė kliūtis gyventi buvo mano paties gyvenimo būdas.
Aš supratau, kad nėra kelio į laimę.
Laimė yra kelias.
Brangink kiekvieną minutę.
Jos tau taps dar brangesnės, jei skirsi tą laiką kažkam ypatingam....
tokiam ypatingam, kad būtų verta dalintis.
Atsimink, laikas nieko nelaukia.
Taigi užteks laukti kol baigsi mokyklą, į ją grįši, numesi dešimt kilogramų svorio, vėl juos priaugsi, kol vaikai pradės savarankišką gyvenimą, kai imsies darbo, kol išeisi į pensiją, kol sukursi šeimą ir išsiskirsi...
iki Penktadienio nakties, iki Sekmadienio ryto, kol įsigysi naują namą ar automobilį, kol už šiuos pirkinius išsimokėsi...
iki pavasario, iki vasaros, iki rudens, iki žiemos, iki pirmos ar penkioliktos dienos....
kol išgersi kokteilį, kol galutinai pasigersi, kol mirsi ir kol vėl gimsi...
Ir visa tai tik tam, kad suprastum, kad nėra geresnio laiko būti laimingam kaip dabar.
Laimė yra kelionė, o ne tikslas.
Dirbk taip, lyg tau nereikėtų pinigų,
Mylėk taip, lyg niekad nebūtum buvęs įskaudintas,
Šok, lyg niekas tavęs nematytų...“
************


Jeigu tikėčiau, kad nors pusė žmonių čia perskaitę, priimtu, įgyvendintų tai į savo gyvenimą - žinočiau, - na neveltui gi aš čia visa tai darau...
 Taigi mūsų asmeninės savybės nemažai lemia tai, kiek laimingi mes esame. Tačiau, kaip dažniausiai būna, viskas priklauso tik nuo mūsų. Kartais reikia tiek nedaug – viso labo tik pakeisti savo požiūrį, kad harmoningiausi ir šilčiausi jausmai užlietų mūsų širdis. Ir nereikia ieškoti kaltų kažkur aplinkui, jei laimė, rodos, suka pro šalį. Ne sutuoktinis, ne vaikai ir ne draugai kalti, jei jūs nesijaučiate laimingi. Ne veltui juk sakoma, kad kiekvienas yra savo laimės kalvis. Įvertinkime ir branginkime save, optimistiškai žvelkime į gyvenimą, bendraukime su žmonėmis ir mylėkime juos, priimkime besikeičiančias aplinkybes bei mokėkime prisitaikyti prie susiklosčiusių sąlygų ir nesistebėkime, kad taip paprasta būti laimingais...


Naudotasi:
http://lt.wikipedia.org/
http://lt.wikiquote.org/
http://www.skrynia.lt/index.php
http://mintys.lt/laime.php

Keine Kommentare: