Donnerstag, 12. Juli 2007

Apie meile

Čia pateikiamos ištraukos iš Jūsų atsiųstų minčių apie meilę





Dieve, duok man stiprybės sulaukti kito auštančio ryto. Duok man kantrybės mylėti mylimą žmogų. Paaukok sveikatos džiuginti pasaulį vaikais. Parduok lašą vienatvės stebinti kūrybos darbais. Paaukok meilės tyros išvysti pasaulio spalvas. Atiduok muzikos tylą marmuro statulos baltos. Išnomuok šilumos pražysti ir suklestėti.
Stiprybės, Dieve, duok prašyti sekančio ryto... (ASTA)
***
Tikros meilės negali nei sukurti,nei įsigyti.Tu ja gali tik atpažinti.Arba ne.Kol ji neatrasta ir nepažadinta slypi mūsų pasąmonėje.Kai atsiranda tavo "antra pusė",ji tampa gyvenimo stimulu,o gal ir tikslu.
***
"Antra pusė","tavo žmogus","artima(gimininga) siela" ir kt. apibūdinimai skirti žmogui,kuriam skirta pažadinti meilę tavo širdyje.Kai tokį sutinki-apninka nuojauta,kad kažkada tu ir jis buvote vienas kūnas.Ir visą laiką širdis gedėjo šio įšsiskyrimo,o ilgesys niekad neblėso...Pasąmonės atmintis neleis pamiršt artimos sielos netekties,o širdies balsas pasakys,kad tai ji ar jis. Tai padeda suprasti,kodėl pamatęs tą vienintelį(ę) per akimirką atpažįsti.Su juo jautiesi tarsi grįžęs iš vienatvės tremties į namus. Tuomet lieka padėkot likimui,kad jis buvo toks geras jog jūsų keliai susikirto,o jūs savo ruožtu atpažinote vienas kitą.
Bet daug kas pasakys,kad tai idealisto požiūris.Kad gyvenimas greit bėga,o tu privalai padaryti tiek daug...Todėl neverta tikėt panašiom pasakom ir išsirinkti partnerį ilgai nelaukiant.O kriterijais tampa išorė ir impulsai.Nors nesakau,kad tai nesvarbu.Jei pripažįstame,kad siela mūsų tikrasis veidas,tai kodėl gyvename visuomenės sukurtose rėmuose,ignoruodami savo tikrą prigimtį?

***
Jei as galeciau sugauti vaivorykste - taip ir padaryciau - kad kartu galetume ja pasigrozeti... Kai jautiesi vienisas - supilciau Tau kalna, kuris priklausytu ir man... Jei galeciau Tavo sunkumus surinkti i sauja - isberciau juos i jura... Taciau as negaliu nei sugauti vaivorykstes, nei supilto kalno, tad pirmiausia surask mane, pazink, ir leisk man buti pirmiausia Tavo zmogum, Tavo mylima moterim, tada mums abiems bus viskas imanoma... Tenoriu rodos tiek nedaug - suprasti, tiketi, myleti... Nesugriauk mano svajoniu
***
Meilės tema - o kas ir kada apie tai nešnekėjo? :) Meilė yra gyvenimo variklis - vieni ieško savosios pusės, kiti įskaudinti susisuka į kamuoliuką ir neleidžia sau jausti/mylėti, dar kiti - myli gyvūnus, gamtą, muziką.
O rasti JĮ/JĄ ne taip lengva, o skaitant komentarus matosi, kas susidūrė su tuo didžiuoju jausmu, o kas - jo spindulėliais :)
***
labai įdomi tema. labai aktuali ir kažkodėl - skaudi. nemanau, kad tai yra idealistiškas požiūris (jog egzistuoja kažkur ta antroji pusė).. manau, kad tai tikrai realu. tačiau faktas, kad tas sutikęs tą antrą pusę, gali baisiai nusivilti... mat pradžioje, atrodo, tobuli santykiai, vėliau tampa kažkokia butaforija, o tikėjimas, kad tas žmogus yra tavo dalis - kažkur dingsta..
tokia mano patirtis.
liūdna, tačiau taip yra.
***
Ar atsiliepsi i mano vienisos sirdies skausma,zmogau?Ar dar ilgai man teks taves laukti?Kiek plys dar is vienatves sirdis?Laukiu tavo apkabinimo ir pasnekesiu iki ryto...Laukiu tavo paguodos ir ranku sluostanciu asara...Sugrazink man akiu spindesi ir as pasidalinsiu savo laime su tavimi...





kodel gyvename visuomenei ignoruodami savo tikraji prigimti? hmm...manau yra daug priezasciu... visu tikrai neivardinsiu, bet sis klausymas man irgi dbr lb aktualus. zmones nevisada suranda savo tikraja antra puse, o kai sutinka nevisada ji buna tokia kokia patiktu...gal visai visuomenei...kiekvienas turi savo nuodemiu ir ne taip lengvai taikytis su svetimomis kaip su savosiomis.manau zmones atsisako savo meiles del...baimes. baimes ka pasakys tevai,draugai,bendradarbiai,kaimynai galu gale bijo patys saves nebesuprast, bijo kazko netekt,kazka prarast...visi sneka kad nesvarbu nei isvaizda nei amzius, nei praeitis bet ne kiekvienas gali su tuom susitaikyt.
***
manau tie kurie myli nekreipia demesio i aplinkinius, koks skirtumas ka kiti pasakys, jei nuo to maziau mylesi-anokia cia ir meile.manau jei du zmones yra laimingi tai tik is pavydo kasnors gali kazka pasakyt ar pagalvot.
***
tie kurie mano, kad cia pasirodymas tikrai ne, tie kurie mano kad cia is dziaugsmo, tikrai ne, zmones besidziaugdami tokiu minciu desto popieriuje.
***
ar verta laukt? sakoma, kad mirtis verta to kad gyvent, o meile to kad lauk...
***
tikrai nelinkiu niekam to suprast, tikrai Aurimai tau niex nepades, kol pats neispresi, niex tau nepades, nei patirtis, nei burtai nei kas nors kitas, turi susitvarkyti pats. As tokij situacijoj daryciau viska, kad issaugot meile, jei neiseis tai bent zinosiu, kad padariau viska ka galejau ir sazine nebegrauz, kad galbut per mazai stengiausi...
Amžinas klausimas apie meile,bet ar tai nuo mūsų priklauso ką isimylim,meilė visokia būna,kokia mes pasirinksim..ar ta meilė bus gauti ar atiduoti...
Kartais tau duota tokia antra pusė,kuri atspindi tavo juodžiausias sielos kerteles.Tada pirma išmoksti pamilti savyje visas negeroves,tada tik sugebi suprasti ir atleisti savo meilei.Ideali meilė-tai idealus tavęs atitikmuo kitame asmenyje.Tai kas tavo viduje tūno užslėpta,gali pasireikšti mylimojo elgesiu.Patikėkit,kaip tai nervina,kai nukrenta tas rožinis šydas.Taigi,atleisk sau,kad esi toks netobulas ir tavo meilei nebereiks slėptis nuo tavęs.Tobulumas tame,kad tu tobulai susitaikai su netobulumu.
***
viska lemia isore.
o tai turbut pas nepatikimiausias budas. kiek zmoniu lieka nesuprastu, kaj jie yra nuvertinami.
meile..... nepatyraiu jos dar...
trubut grazus jausmas...
***
Kaip rašė Richard Bach, "tavo draugai geriau tave pažins pirmą susitikimo minutę, negu tavo pažįstami pažins tave per tūkstantį metų."
Manau, kad kartais stimulas buna ir tam ir tam... Nes, kai myli, tai ir nori, kad butu kartu...

***




As supratau taip, kad kai sutinki savo gimininga siela, atsiranda stimulas del kazko stengtis, del kazko gyvent... o ne tiesiogiai, kad "mano tikslas - priverst zmogu but kartu..."
negali žmogus būti gyvenimo tikslas. tiesiog negali. nes per prievarta mielas nebūsi. ir kvaila guostis, kad kažkas intensyviai dešimt metų beldėsi į užrakintas širdies duris, kol pasiekė savo tikslą, tai gal tavęs laukia tas pats.... nesakau, kad reikia pulti į kraštutinumus ir gyventi lekiant, bet ir laukti kažkokio nušvitimo neverta....
manau meile yra tam tikras rysys tarp dvieju zmoniu kurie vienas kitam jaucia nenumaldoma troskima buti kartu, nors kartais tas troskimas gali buti ir vienpusis taip atsitiko ir man=[
***
meile kiekvienam ateina reikiamu laiku ir savaip, todel nera taisykles kokia ji turi buti ... jie tiesiog yra tik reikia sulaukti ir tiketi :)
***
Techniskai meile - tam tikra jausmu kombinacija kitam zmogui.
Aisku nebutinai zmogui...
***
Manau vienas is dalyku vercianciu suktis pasauli ir yra meile: )
***
meilė - nuostabus dalykas, ypač kai už meilę atsilyginama tuo pačiu. skaudu mylėti ir žinoti, kad tai lieka neįvertinta. mes visi tokie skirtingi, ir visuomet trokštame tai, ko žinome, jog niekuomet neturėsime. dažnai neįvertiname to, ką turime ir nemokame mylėti šiandien, nemokame mylėti vien už tai, kad esame.
myliu gyvenimą, myliu gyvūnus ir augalus, saulę ir žvaigždes - jie ne taip įskaudina, kaip, kad įskaudintų ta dvikojė būtybė :)
***
O kaip daznai gi mes sumaisom ta tyra jausma su aistra, geismu, susizavejimu... manau, kad retas yra patyres si jausma, kad galetu pasakyti kas ta meile... :)
P.S. Man meile - vaikai, del kuriu inau, kad viska padaryciau, absoliuciai, gyvybe atiduociau net nemirktelejusi, o stai ar del artimo - vyro, ar as taip padaryciau, manau ne... ir manau nebus tokio zmogaus artimo, del kurio galeciau viska paaukoti...
***
as tai manau, kad meiles tokios, kaip "BUM ir yra iki gyvenimo galo" nebuna... Taip, buna mes susvaigstam, atrodo, kraustomes is proto, bet jei patys to nenoresim, ar nebusim pasiruose, to niekada nebus.. O jei leidziames apsvaiginami, atrodo viskas beprotiska, nes puolame stacia galva... nes norime, nes negalvojame, nes isnyksta racionalumas; taip dali kaltes galime primesti feromonams, bet daugiausia sau, nes patys norime prarasti racionaluma. O paskui, kai praeina svaigimas, ka racionalumas galiausiai pabeldzia i galva ir pradedi "skaiciuoti", tu suvoki, arba kad tai tikra ir pradedi myleti, arba tas zmogus pasirodo esas nykus, neidomus ir visiskai tau nepriimtinas... Nesamone, vadinti tai, kai pvz. buvimas su zmogum teikia skausmam kancia ir neduoda teigiamu jausmu - meile siuo atveju, tai tik saves apgaudinejimas, baime paleisti kazka, paleisti praeiti, kai buvo gerai - tai mazochizmas, kuri daugelis mes toleruojame... Meile - tai tada, kai ambicijos eina i antra vieta, kai su zmogum tau yra gera, kai tau gera ir kai bloga... Kai tu gali kartais zviegt iki nukritimo, o kartais tiesiog verkti, tai tau liudna... kartu.. kai tu gali nepamirsti saves, savo poreikiu bei tikslu ir kai kartu skatinti veikti bei dziaugtis pasiekimais to, su kuriuo esi... va tai tiek... o siaip meiles ner :D
***
taip, meile neateina is karto, o ir daznai tik po kazkurio tai laiko supranti, kad is tikruju mylejai, nors manei kitaip. o kodel nepadaryt del vyro visko, juk tik jo deka galesi myleti vaikus... nemanau, kad galim skirstyti - ta myliu, o to nemyliu... turime myleti visus, jau vien uz tai, kad jie yra ;)
***
Kai pagauni svajonę ir ji suklupusi po tavo kojomis, prašosi paimama, jautiesi be proto laiminga...akimirkai. Ar tai reiškia, kad svajonė nebuvo tikra, ar kad tu nemoki džiaugtis laime?Tiesiog dažnai turi palikti pasaulį, kuriame svajojai ir iškeist jį į tą, apie kurį svaigai ir kuriame būti norėjai. O su pasauliu, kuriame svajojai, kartais palieki ir žmones, su kuriais susėdę ant drėgno smėlio, klausydami bangų, stebėdami žvaigždes ar tiesiog šildydamiesi vienas kito rankose kartu svajojote. Tik ne apie tą patį.Ir nuoširdžiai vienas kitam linkėjot sėkmės, ir tikėjot, kad abiems pasiseks. Tik visada kažkam pasiseka pirmam. Aš ne apie pavydą...Tiesiog pagavus svajonę, o kartais jai netikėtai pačiai pas tave pasibeldus, tu supranti, kad tavo svajonės truputį pakito. Supranti, kaip gera buvo svajoti su kažkuo kartu. Ir Įvertini svajonės kainą
***
Gyvenimas toks trumpas! Perskaitykite, tai teužims pora minučių, bet tai jums patiems tik į gera! Mažutėlis pasakojimas, kuris privers jus pamąstyti.
Mažytė išgyventa istorija.
Mano draugas ištraukė savo žmonos komodos stalčių ir iš jo išėmė mažyti paketėlį: „Tai nėra paprastas paketėlis, – tarė jis, – tai – puikūs apatiniai“. Jis numetė popierių ir apžiūrinėjo šilką ir ažūrinius mezginėlius. „Aš tai nupirkau, kai mes pirmą kartą važiavome į Nidą. Jau bus 8 ar 9 metai. Bet ji taip nė karto jų ir nepanaudojo. Ji norėjo juos išsaugoti ypatingai progai. „Ką gi, aš manau, kad būtent dabar ir yra tas metas“. Jis priėjo prie lovos ir pridėjo šį paketą prie kitų daiktų, kurie po laidotuvių tapo nebereikalingi. Jo žmona buvo ką tik mirusi. Atsisukdamas į mane, jis pasakė: „Nieko nelaikyk ypatingai progai. Kiekviena tavo gyvenimo diena yra ta ypatinga proga“.
Aš visad galvoju apie šiuos žodžius – jie pakeitė mano gyvenimą. Šiandieną aš skaitau daug daugiau nei anksčiau, o valau, šveičiu mažiau. Atsisėdęs savo terasoje gėriuosi peizažu, nekreipdamas dėmesio į piktžoles darže. Aš praleidžiu daugiau laiko su savo šeima ir savo draugais ir mažiau laiko darbe. Aš supratau, kad gyvenimas yra patirčių visuma, kurią turime įvertinti. Nuo šiolei aš nieko nesaugau, nelaikau. Aš naudoju savo krištolines taures kasdien. Jeigu tik užsimanau, aš apsirengiu savo naująjį švarką, eidamas apsipirkti. Savo geriausius kvepalus aš nebesaugau švenčių dienoms, aš juos naudoju kada tik kyla noras. Tokie posakiai, kaip „vieną dieną“ ir „kitą dieną“ po truputį ištremiami iš mano žodyno. Jeigu tai verta, aš noriu matyti, girdėti, daryti tuos dalykus DABAR.
Aš nesu visiškai tikras dėl to, ką būtų dariusi mano draugo žmona, žinodama, kad jos rytoj čia jau nebebus (rytdiena, kurią mes visi priimame lengvabūdiškai). Aš manau, kad ji būtų pasikvietusi visą šeimą, artimus draugus. Galbūt ji būtų pasikvietusi keletą senų draugų, tam, kad susitaikytų ar atsiprašytų už buvusį seną kivirčą. Man patinka mintis, kad ji galbūt būtų ėjusi pietauti į kinų restoraną (jos mėgiamiausi patiekalai). Visi šie mažyčiai dalykėliai labiau rūpėtų, jei žinotume, kad mūsų valandos jau suskaičiuotos. Mane jaudina tai, kad niekada nebematyčiau savo draugų, su kuriais turėjau susitikti „vieną dieną“. Kad negalėčiau parašyti laiškų, kuriuos ketinau parašyti „artimiausiomis dienomis“. Man nepatiktų tai, kad nepakankamai dažnai savo artimiesiems sakydavau kaip aš juos myliu.
Dabar aš nieko nebevėlinu, nenustumiu ar nelaikau nieko, kas galėtų suteikti džiaugsmo ir juoko kiekvieno iš mūsų gyvenimui. Aš pats sau sakau, kad kiekviena diena yra ypatinga. Kiekviena diena, kiekviena valanda, kiekviena minutė yra ypatinga.
Jei tu gavai šį laišką, tai tik todėl, kad kažkas tau nori gero, ir kad tu taip pat, iš savo pusės, turi sau brangių žmonių.
Šis apsakymas pakeitė labai mano gyvenimą! ir į gerą! Tikiuosi jis jums padės suprasti realiai kokie esame laimingi,padės suprasti,kad ne daiktai svarbiausi,nereikia jų taupyti...Reikia džiaugtis savimi,džiaugtis meile,džiaugtis tuo ką galime mylėti,džiaugtis draugais,džiaugtis gamta,džiaugtis kiekviena minute,kuri jau daugiau niekada nebesugrįš.Svarbiausia -tai MES kol esame gyvi!
P.S.Jei manai kad tai tiesa,padek paprasciausiai viena pliusiuka +
Jei manai,kad tai ne tiesa padek paprasčiausiai,tik viena minusiuka -
Su pagarba ir meile Jusu draugas.
***
Jei kada žiūrėjai į krentančias snaiges, turėjai susimąstyti, kad jos taip trumpai išgyvena... Tiesiog nukrinta ant delno ir jų jau nebėra... Kažkada grožėjais drugeliais, o jie gyvena tik vieną dieną... Matei, kaip besileisdama saulė nudažo debesis, bet tai būna taip laikina... Kartais kas gražu būna taip netikra. Arba kas tikra būna taip trumpai... Noretųsi sustabdyti laiką, amžinai pasilikt su mylimais, amžinai just meilę... Kad vakare nereiktų lieti ašarų, priimk viską, kaip gyvenimo mestą iššūkį. Juk tu gali jį pralenkt, tik reikia gero ūpo ir nuoširdumo, tada gyvenimas jau bus tavo. Tu būsi jo šeimininkas. Gyvent iš tikrųjų smagu, tik mokėkim už jį būt pranašesni. Galiu aš, gali ir tu
***
Nesustok ties praeitimi
Pasinaudok kaip tam tikro tarpsnio iliustracija ir palik.
Iš tikrųjų viskas nereikšminga
Išskyrus tai, ką tu darai dabar
Šią akimirką
Kahlilis Džibranas tai mano stalo knyga
***
Kai džiaugiatės, pažvelkit gilyn sau į širdį ir suvoksit, jog dabar jus džiugina tai, kas anksčiau liūdino.
Kai liūdite, vėl pažvelkit sau į širdį ir pamatysit, kad iš tikrųjų verkiate dėl to, kas anksčiau jus linksmino.
Kai kurie iš jūsų sako: „Džiaugsmas yra stipresnis už liūdesį“, o kiti sako: „Ne, liūdesys yra stipresnis“.
O aš sakau jums – jie neperskiriami.
Kartu jie ateina, ir kai vienas iš jų sėdi su jumis prie stalo, atminkit, kad kitas miega jūsų lovoje.
***
Šiame gyvenime ir visoje jo žeidžiančioje saldybėje bei dieviškame kartume tu turi draugą šioje pasaulio dalyje. Jis pasiryžęs ginti tave, jis linki tau gero ir visuomet žiūrės, kad tavęs nepasiektų joks blogis. Draugas, kuris yra toli, kartais yra daug arčiau nei tas, kuris yra šalia tavęs. Argi kalnas neatrodo įspūdingesnis, argi jis nėra geriau matomas slėniu žygiuojančiam keliautojui nei tiems, kurie gyvena ant jo?

Keine Kommentare: