Donnerstag, 17. Mai 2007

Nuo Roberto


pro langą į vyksmą žvelgiu
o luotas tolyn ir tolyn
į srovę...
ir viskas ratu
ratu, bet kartu
ir pirmyn
tik noriu suvokti ar bėgu
ar priešinuos?..
ar teku?..
ir ką po savęs palieku
nenoriu sustot, bet klaidu
tik krūpčioju - "viskas į gerą"
už rankos laikai, bet paleisk
aš skrisiu... į kylantį garą
nuo žemės... gali jei, atleisk...
viena... vienas - du - du - du - vienas
Yra. kaip yra, taip gražu...
tik leidžias kažkas per blakstienas
ne mano
ne tavo.
ramu.
-----------------------------------------
Ko tai liūdna šiandien
O kodėl – nežinau
Neturėjau nė kiek,
Bet kažko netekau
Tiktai trupa lengvai
Tavo žodžiai laiškai
Tu kažką man sakei
Bet ir pats pamiršai...
Viskas kinta—tegul
Neišvengsim kaitos...
Bet žinai, kada nors
Galbūt laikas sustos
Ir pažvelgs į akis
Priekaištingu žvilgsniu
Ką sakysi tada?
Atsakyk?Negirdžiu?
Nutylėsi save,
Kaip kasdien nutyli?
Kad sutaupius savęs,
Tu kažko netenki...
Nebenoriu girdėt.
Viskas šiandien gerai
Gal tik liūdna šiek tiek,
Bet kad keist – per mažai...
---------------------------------------------
Grazus zodziai pamastymui....
Ženk ramiai tarp triukšmo ir skubėjimo - atmink, kokia palaimą gali rasti tyloje. Neatsisakydamas savęs, visada, kai tik įmanoma, gerai elkis su kitais žmonėmis. Savo tiesą dėstyk aiškiai ir ramiai. Išklausyk kitų, juk net kvailys ir netikėlis turi savo istoriją. Jeigu bandysi lygintis su kitais, gali pasijusti tuščias, apkars ir gyvenimas, nes visada surasi geresnių bei blogesnių už save.Tegul tavo laimėjimai ir planai bus Tavo džiaugsmo šaltinis. Savo darbą, kad ir koks jis būtų kuklus, atlik iš širdies: jis yra tikra vertybė kintančiuose likimo vingiuose.Būk atsargus įgyvendindamas savo sumanymus - pasaulis pilnas apgavystės, bet suvok tikrų dorybių prasmę. Daugybė žmonių siekia dorų idealų, visur gyvenime rasi daug heroizmo.Būk savimi, nesistenk nugalėti jausmų, nebūk ciniškas meilės reikaluose, nes pasaulyje, kupiname nejautrumo ir nusivylimo, ji yra amžina kaip žolė.Ramiai be nusivylimo, priimk metų naštą, be skausmo ir širdgėlos atsisveikink su jaunyste.Ugdyk sielos tvirtybę, kuri skaudžioje nelaimėje galėtų apginti ir taptų tavo skydu. Nesikankink dėl vaizduotės kūrinių. Didelė baimė ir nerimas dažniausiai kyla iš nuovargio bei vienatvės. Laikykis sveikos disciplinos, bet būk sau švelnus.Esi visatos vaikas, kaip medžiai ir žvaigždės. Turi teisę čia būti. Ar Tau aišku, ar ne, neabejok, kad visata yra tokia, kokia turi būti. Savo troškimuose ir darbuose būk taikoje su Dievu.Ir triukšme, ir gyvenimo sūkury išlaikyk pusiausvyrą. Būdamas apgaulingas, nuobodus su savo neišsipildžiusiomis ir išsisklaidžiusiomis svajonėmis, žinok - pasaulis puikus.Būk atidus. Stenkis būti laimingas.
(Anoniminis tekstas (1692 m.), surastas senoje Šv.Povilo bažnyčioje, Baltimorėje.)
-----------------------------------------------------------------
Miega Coliukė,
Miega,
Sapnuoja kerintį sniegą,
O baltos žiedlapių lūpos
Ant aukso garbanų supas…
Ir brenda jos sapnas į dangų,
Ir skrenda, ir vis nesuranda,
Kieno šitos baltos lūpos
Bučiavo…
O gal tai tik pūgos
Patrakėlės
Pėdas užpustė?..Užmigdė
Ir jau nepabusti...
Tik trupa ilgesys,
Trupa,
Į užmaršties drobulę supa…
Tik sninga žiedlapiais,
Sninga,
Kol visą sielą užtvindo...

Keine Kommentare: