Donnerstag, 19. April 2007

Lietuviu vestuviu tradicijos




Žvalgytuvės

Šiuo etapu jaunikis su piršliu atvažiuoja pas jaunąją pasižvalgyti. Būsimasis jaunikis susipažįsta su būsimąja nuotaka, o tuo metu piršlys derasi su jaunosios tėvais dėl jos kraičio. Senais laikais būdavo ir taip, kad jaunikis su nuotaka susipažindavo tik žvalgytuvių metu, kai tėvai nuspręsdavo, kad sūnui laikas vesti. Kitais atvejais jaunikis jau būdavo nusižiūrėjęs merginą iš anksto, tad žvalgytuvių metu jau žinodavo, kur važiuoja. Tačiau bet kuriuo atveju, piršlys turėjo sudaryti naudingą jaunikiui ir jo tėvams vestuvių sandėrį. Nuotakos kraitis – tai merginos rankdarbiai, kuriuos ji kaupdavo nuo paauglystės, jos tėvų jai kaupiamas turtas, kartais ir naminiai gyvuliai.

Piršlybos

Tai antrasis jaunikio su piršliu apsilankymas pas jaunosios tėvus. Jis skirtas oficialiai pasipiršti – paprašyti jaunosios rankos iš jos tėvų. Jaunosios namiškiai surengdavo jaunikiui su piršliu išbandymus – uždavinėdavo įvairias mįsles, galvosūkius, į kuriuos tuodu turėdavo atsakyti. Piršlys iš savo pusės girdavo jaunikį – kad jaunikis „vyras iš stuomens ir iš liemens“, kad jo namuose „medaus upės teka“, „nuo dešrų medžiai linksta“ ir pan. Vėliau piršlys vėl sėdasi derėtis dėl kraičio. Jei viskas gerai suderama, susitariama dėl sužieduotuvių datos.


Sužieduotuvės

Į sužieduotuves susirenka ir jaunosios, ir jaunojo tėvai. Piršlys superša jaunuosius, o jaunajai užmauna sužadėtuvių žiedelį, patvirtinantį sprendimą. Apsikeičiama dovanomis. Jaunikis dažniausiai padovanodavo jaunajai savo drožinėtą rankšluostinę, verpstelę arba kokį papuošalą – karolius, sagę. Jaunoji dovanodavo austas juostas, kaklaryšius, siuvinėtas nosines, kilimėlį balnui ir pan. Taip jie įrodydavo vienas kitam ir savo artimiesiems savo darbštumą. Apdovanojami būdavo ir tėvai. Jaunoji padovanodavo būsimai anytai ir savo mamai austus rankšluosčius, siuvinėtas skareles, prijuostes, pagalvėles ir kt. rankdarbius. Tėvui ir būsimam uošviui – megztas kojines ar pirštines, megztinį, liemenę ir kt. Apsidaliję dovanomis visi susėsdavo už stalo, aptardavo vestuvių planus, dainuodavo, linksminosi.
Šiais laikais sužadėtuvėse vaikinas dažniausiai pats vienas oficialiai pasiperša merginai, padovanoja jai žiedelį. Kartais jis paprašo ir jaunosios rankos, kreipdamasis į jos tėvus. Tačiau dažniausiai šiais laikais jaunieji patys tiesiog paskelbia tėvams savo sprendimą. Retai kada vaikinas paprašo pabūti savotišku piršliu savo draugą.
Mergvakaris

Mergvakaris – jaunosios atsisveikinimas su savo mergyste, draugėmis, išlydėjimas į kitą gyvenimą. Į mergvakarį susirinkdavo jaunosios draugės, būsimos vestuvių palydos, o kartais ir viso kaimo merginos. Būsimos pamergės atnešdavo savo keptus pyragus. Populiarus būdavo „kasos“ pyragas, tarsi atsisveikinant su jaunatviška nuotakos plaukų kasa. Vyriausioji pamergė organizuodavo visą mergvakarį. Ji užvesdavo merginas dainuoti mergvakario dainas; graudindavo jaunąją; mokė šokti. Ji arba ir visos pamergės pindavo rūtų vainikėlius. Vestuvėms būdavo atrenkamas gražiausias. Rūtų vainikėlis – jaunosios nekaltumo, tyrumo simbolis, mat jaunoji iki vestuvių būdavo nekalta. Neveltui liaudies dainose dainuojama „bernelis sutrypė rūtų darželį“, „man rūtelė tik viena, o bernelių daug yra“ ir pan. Kai vainikėlis būdavo nupintas jis, jis būdavo dedamas jaunajai ant galvos ir kiekviena mergina ją graudendavo, kaip joms bus sunku su ja išsiskirti, kaip jai bus sunku gyventi naują gyvenimą su vyru. Tai būdavo paskutinis jaunosios apsisprendimo vakaras.
Mergvakario metu merginos taip pat šokdavo ratelius, aptardavo pamergių aprangą, ruošdavo dovanėles pabroliams. Jaunoji savo draugėms atsisveikinimui padovanodavo po margaspalvę juostą. Juostos senovėje būdavo labai plačiai naudojamos, todėl kiekviena mergina jų daug prisiausdavo. Jas ant liemens rišdavosi ir vyrai, ir moterys, į jas vystydavo kūdikius, jomis būdavo puošiami žirgai. Apjuosti svečią savo austa juosta buvo laikoma dideliu garbės ženklu. Po mergvakario jaunoji simboliškai atsisveikindavo ir su savo gėlių darželiu, kuriuo ji rūpinosi visą savo jaunystę.
Šiuolaikiniame mergvakaryje jaunoji jau nėra taip graudinama, kaip anksčiau. Jai nebėra ko liūdėti – ji tekinama ne per prievartą, jau gerai pažįsta savo išrinktąjį ir gal net yra su juo kurį laiką gyvenusi kartu. Tad šis vakaras telieka tradicinis. O graudulį keičia linksmybės – nuotakai surengiamas vyriškas striptizas, laidomi nepadorūs juokeliai. Lietuvoje išpopuliarėjo ir bernvakariai, daugiausiai dėl Vakarų šalių įtakos. Jų metu jaunikis su savo draugais atsisveikina su savo „laisve“.
Vestuvių metinės

Atsižvelgiant į vestuvių metinių pavadinimą, siūloma jaunavedžiams dovanoti atitinkamas dovanas. Pvz., pirmosiomis vestuvių metinėmis (popierinių vestuvių proga) – dovanoti knygas, nuotraukų albumus; penktosiomis metinėmis (medinių vestuvių proga) – medinius indus ir pan.


1 metai – popierinės vestuvės
2 metai – medvilnės vestuvės
3 metai – odinės vestuvės
4 metai – vaisinės vestuvės
5 metai – medinės vestuvės
6 metai – geležinės vestuvės
7 metai – varinės vestuvės
8 metai – bronzinės vestuvės
9 metai – molinės vestuvės
10 metų – alavinės vestuvės
11 metų – plieninės vestuvės
12 metų – šilkinės vestuvės
13 metų – nėrinių (nertos) vestuvės
14 metų – dramblio kaulo vestuvės
15 metų – krištolinės vestuvės
20 metų – porcelianinės vestuvės
25 metai – sidabrinės vestuvės
30 metų – perlinės vestuvės
35 metai – koralinės vestuvės
40 metų – rubininės vestuvės
45 metai – safyrinės vestuvės
50 metų – auksinės vestuvės
55 metai – smaragdinės vestuvės
60 metų – deimantinės vestuvės

1 Kommentar:

ReiRei hat gesagt…

labai įdomios tos senoviškos vestuvių tradicijos. Šiomis dienomis tokių senoviškų vestuvių kažin ar apskritai būna. Dabar svarbu salės papuošimas vestuvėms , apranga, brangūs žiedai, automobiliai, bet pati ceremonija dažniausiai būna labai trumpa ir paprasta.