Dienstag, 10. April 2007

Harmonija


Pasak tarpt. zodziu zodyno, HARMONIJA - ( graik. Harmonia ) = darna:
visumos ir jos daliu darna, vidaus ir isores, turinio ir formos atitikimas.
Muzikoje, - jos saskambiu ir ju santykiu , akordu sudarymo ir ju jungimo, tonaciju santykiu visuma.
Tarp zmoniu – tai visuma minciu ir jausmu, santaika, sandora, darna, vienybe...
Harmonija apibrezia gilia vidine darna, ir viskas, ka mes darome ar mastome, daro tiesiogine itaka harmoningam ar neharmoningam gyvenimui.
Disharmonija tai nera vien gamtos katastrofos, tai yra kasdieniniame gyvenime, tarpusavio santykiuose, darbe, sveikatoje ar ligoje, laimeje ar kancioje matoma forma.
Ir tik mes patys galime harmonija sukurti ar ja suardyti, tad ji kiekvienam musu yra be galo svarbi, kad mes kiekvienas galetume gerai jaustis.

Dauguma mokslo šakų ieško ir bando atsakymų į daugelį sričių - ir joms tai pavyksta - tačiau visa tai, kas liečia jausmus, dvasinį žmogaus pasaulį visuomet sudaro daug keblumų - nes kiekvienas asmuo yra su savo individualumu ir asmeniniais išgyvenimais.
Ir nors yra daugybė aiškinimų, kas yra Meilė - mūsų protas dažnai pasimeta - kai asmeniškai su ja susiduriame.
Tai ne tik meilė tarp vyro ir moters - kartais mus gąsdina ar verčia jaustis keistai meilė rodoma iš svetimų žmonių - mūsų mokytojų, kaimynų ar tiesiog tų, kuriuos matome vos pirmą antrą kartą - ypač tuomet, kai neturėjome suvokimo,
KĄ JI REIŠKIA,
kai visą laiką gyvenome be jos.
Meilė baugina, nes Ji verčia įsipareigoti, duoti...
Ne tikėtis
GAUTI,
ir juo labiau ne tik imti -
be davimo meilė tampa paprasčiausiu egoizmu, savanaudiškumu, išnaudojimu...
Meilė -
pilnatvės jausmas-
pripildanti gyvenimą džiaugsmo ir tarsi nuspalvinantis pasaulį ryškiomis spalvomis.
Liūdna kartais, kad mūsų kasdienybėje šis jausmas dažnai kažkur šalia, bet ne pačiuose mumyse...
Gal mes jo nemokame išsaugoti...
Arba esame tapę rutinos vergais..
Kodėl šiais laikais MEILĖ tampa nebemadinga?
Mes įsisupame į kasdienybę ir vis mažiau laiko skiriame savo artimiems mylimiems žmonėms – gal užtenka tik galvoti apie Juos – gal meilei tereikia to nematomo ryšio, žinojimo, patvirtinimo, kad yra žmogus, kuriam tu rūpi, kuris tave supranta...
Didžiausias žmogaus troškimas – mylėti ir būti mylimam.
Ilgesys žmogaus, su kuriuo taptumei vienu - ilgesys žmogaus, kuris be žodžių išskaitytų tavo mintis...
Kuriam paėmus už rankos tavoji širdis imtų dainuoti...
Ar tikėjimas idealu ir telieka
IDEALAS?
Mes jį susikuriame, tą, kuris neatitinka tikrovės ir nemokam priimti mylimo žmogaus tokio, koks jis yra
IŠ TIKRŲJŲ,
o gal per lengvai paleidžiame suradę
MEILĘ
ir visą gyvenimą ieškome
Kažko...
Ar pats ieškojimas suteikiantis meilės viziją užpildo tuštumą širdyje?
Ar tiki, kad yra
TIKRA
meilė, trunkanti visą gyvenimą?
Ir ne tik gyvenimą ...
Gal net po mirties...
Ir iš tiesų, nors gali atskirti ką reiškia – mylėti – būti mylimam, tačiau niekas nepaneiks, kad tik abipusis jausmas teikia visišką pilnatvę.
Gal tie žmonės, kurie suranda vienas kitą – suranda savo sielos dalį, atsiduoda vienas kitam kūnu ir siela – gyvena amžinai
...o gal ir ne, nes realybe rodo daznai ka kita...
Tai stai...
idomus tas musu gyvenimas

Keine Kommentare: